Embedded Files
MIASTENIJA – tai nervų-raumenų liga, autoimuninio neuroraumeninio laidumo sutrikimas, pasireiškiantis periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Tai viena iš sutrikusio neuroraumeninio perdavimo ligų.
Tai gana reta liga. Sergant miastenija, yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Liga paprastai pasireiškia 20–30 gyvenimo metais. Vyrai ja serga triskart rečiau nei moterys.
Pagrindiniai miastenijos simptomai
Sergant miastenija, pasireiškia:
raumenų silpnumas (30 proc.),
patologinis raumenų nuovargis (10 proc.). Šie simptomai stiprėja fizinio krūvio metu ir mažėja ramybės būsenoje. Ryte ligonis gali jaustis gerai, o po kelių valandų pajuntamas raumenų silpnumas, kuris progresuoja.
Sunkiais atvejais gali būti kvėpavimo raumenų silpnumas ir kvėpavimo nepakankamumas.
Rijimo sutrikimas
Vokų nusileidimas
Kalbos sutrikimas
Dvejinimasis akyse
Nukaręs apatinis žandikaulis
Mimikos pasikeitimas
Akių raumenų silpnumas:
nepastovus dvejinimasis – pirmasis nepastovus simptomas, išryškėja nukreipus akis į lateralinę pusę; nevienodai silpsta akies raumenys, į vieną pusę pasuka mažiau. Sunku skaityti.
akių vokų nusileidimas – ptozė – tai gali būti pirmas simptomas, pasireiškia asimetriškai vienoje akyje,
regėjimo nuovargis,
regos aštrumas nekinta. Akiplotis, spalvų skyrimas nesutrikę – regos nervas nepažeistas.
Gerklos – ryklė:
žmogus kalba lyg per nosį, greitai pavargsta, prikimsta balsas (afonija), labai vaizdus kalbos sutrikimas: šneka → tyla iki afonijos → pailsėjęs ir vėl šneka;
rijimas (disfagija) – sunku ryti maistą, skysčio patenka į nosį.
Galimos ligos komplikacijos
Miastenijos komplikacijos gali išryškėti dėl prisidedančios infekcijos, ypač kvėpavimo takų (pvz. bronchitas, plaučių uždegimas), arba gydymo (nepageidaujami vaistų reiškiniai). Ilgai sergant, dėl sumažėjusio veiklumo gali suplonėti raumenys.
Kaip miastenija gydoma?
Gydymo tikslas gali būti trejopas:
Gerinti nervinio impulso perdavimą iš nervo į raumenį;
Slopinti patologinį imuniteto aktyvumą;
Šalinti susidariusius antikūnus iš kraujo.
Pablogėjimai ir krizės gydomi stacionare, kartais prireikia ir intensyvios terapijos.
Ką svarbu žinoti:
Sergant miastenija, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti peršalimo, alkoholio vartojimo, didelio fizinio krūvio, vaistų, kurie gali išprovokuoti pablogėjimą. Paciento būklę gali pabloginti kai nervų sistemą slopinantys vaistai (raminamieji, migdomieji), tam tikri antibakteriniai, nuskausminantys, širdies ritmą reguliuojantys medikamentai ir kt. Neignoruokite bet kokio karščiavimo – iškart kreipkitės į gydytoją.
Paskutinė atnaujinimo data 2022-07-01
Page updated
Google Sites
Report abuse