Embedded Files
Miasteninė krizė yra sunki miastenija gravis komplikacija, sukelianti kvėpavimo nepakankamumą, kuris gali būti pavojingas gyvybei.
Miasteninė krizė – medicininė ekstremali situacija
Miasteninė krizė gali būti pavojinga gyvybei. Jei patiriate kvėpavimo sunkumų, kvieskite greitąją pagalbą arba važiuokite į skubaus priėmimo skyrių.
Kas yra miasteninė krizė?
Miasteninė krizė yra gyvybei pavojinga miastenijos komplikacija. Ji atsiranda, kai raumenys, kurie kontroliuoja kvėpavimą, silpsta tiek, kad būtina medicininė intervencija.
Pagal Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto duomenis, apie 15–20% žmonių, sergančių miastenija, patiria bent vieną miasteninę krizę. Miasteninė krizė dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus pacientams.
Šie veiksniai gali padidinti riziką patirti miasteninę krizę:
sunkios formos arba negydoma miastenija
anksčiau patirta miasteninė krizė
silpnumas, kuris veikia ryklę
teigiami testai dėl raumenims specifiškų kinazių (MuSK) antikūnų
timoma (t.y. navikas, galintis išsivystyti krūtinėje)
Be to, kai kurie žmonės gali nežinoti, kad serga miastenija, kol nepatiria miasteninės krizės.
Miasteninės krizės simptomai
Miasteninė krizė paprastai vystosi per kelias dienas ar savaites, tačiau kartais ji gali progresuoti greičiau.
Galimi miasteninės krizės požymiai ir simptomai:
kvėpavimo sunkumai
paviršutiniškas kvėpavimas
silpnas kosulys
bendras raumenų silpnumas
silpnumas galūnėse
Bulbarinis silpnumas
Miasteninė krizė taip pat gali sukelti bulbarinį silpnumą, būklę, kuri veikia žandikaulį ir ryklę. Bulbarinio silpnumo simptomai:
seilėjimasis
lūpų drebulys
ryklės refleksų praradimas
liežuvio ar žandikaulio silpnumas
rijimo ar kalbėjimo sunkumai
nosinis ar pasikeitęs balsas
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad gali prasidėti arba jau patiriate miasteninę krizę. Ankstyvas gydymas yra svarbus, norint pagerinti jūsų sveikatos prognozę.
Kas sukelia miasteninę krizę?
Miasteninė krizė dažnai sukelia tam tikros provokuojančias aplinkybės, dažniausiai kvėpavimo infekcijos.
Kiti galimi provokatoriai:
šalutinė reakcija į vaistus
chirurgija
sužeidimai
nėštumas
gimdymas
stresas
Apie 30%–40% miasteninių krizų neturi žinomo provokatoriaus.
Ar galima išvengti arba užkirsti kelią miasteninei krizėi?
Sekdami gydymo planu miastenijai, galite sumažinti riziką patirti miasteninę krizę. Tai gali apimti vaistus ir kitus gydymo būdus, kuriuos paskiria jūsų gydytojas.
Imantis priemonių, kad išvengtumėte arba valdytumėte galimus provokatorius, taip pat gali sumažėti rizika patirti miasteninę krizę, pavyzdžiui:
Kvėpavimo infekcijų prevencija: tai apima rekomenduojamų skiepų gavimą, vengimą kontakto su sergančiais žmonėmis ir reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba alkoholiu pagrįstu rankų geliu.
Pasiruošimas stresinėms situacijoms: pasitarkite su savo gydytoju, kaip sumažinti miasteninės krizės riziką prieš keisdami vaistus, atlikdami suplanuotą operaciją, nėštumo metu ar gimdymo metu.
Sužeidimų vengimas: imkitės priemonių, kad sumažintumėte išvengiamų sužeidimų riziką.
Ankstyvas gydymas, kai pasireiškia miasteninės krizės simptomai, gali padėti pagerinti prognozę.
Kaip diagnozuojama miasteninė krizė?
Gydytojas diagnozuos miasteninę krizę, atlikdamas šiuos veiksmus:
įvertins jūsų simptomus
atliks fizinį ištyrimą
atliks testus, kad įvertintų kvėpavimo funkciją
Taip pat gali būti atlikti testai, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys, pavyzdžiui, kraujo krešuliai plaučiuose, širdies nepakankamumas arba ūminis kvėpavimo nepakankamumas (ARDS).
Dauguma žmonių, patiriančių miasteninę krizę, jau žino, kad serga miastenija. Tačiau kai kuriems žmonėms miasteninė krizė gali būti pirmasis požymis, kad jie serga šia liga.
Gydytojas gali diagnozuoti miasteniją atlikęs kraujo tyrimus ir nervų bei raumenų elektrinius tyrimus. Taip pat gali būti atlikti testai, kad būtų patikrinta, ar nėra papildomų miastenijos požymių arba atmestos kitos ligos.
Kaip gydoma miasteninė krizė?
Miasteninės krizės gydymas dažnai apima gydymą intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymas gali apimti:
intubaciją (vamzdelio įvedimas į trachėją)
kvėpavimo palaikymą naudojant mechaninį ventiliatorių
kvėpavimo pratimus, padedančius pagerinti plaučių funkciją
kvėpavimo takų siurbimą, kad būtų pašalintos gleivės ir kitos išskyros
vaistus kvėpavimo takams atverti arba simptomams valdyti
imuninių vaistų vartojimą
imuninės terapijos, tokios kaip plazmaferezė ar intraveninė imunoglobulinas
skysčiai ir maistinės medžiagos hidratacijai ir mitybai Po hospitalizacijos gydytojas gali rekomenduoti reabilitacijos terapiją ar kitus gydymo metodus, kad padėtų atsigauti. Tai gali apimti nukreipimą pas kvėpavimo terapeutą, psichologą ar kitus specialistus.
Jūsų gydytojo komanda stebės komplikacijų požymius, kuriems gali prireikti papildomo gydymo. Jie gali padėti jums ir jūsų artimiesiems suprasti prognozę ir gydymo galimybes.
Pabaigai
Miasteninė krizė yra miastenija gravis komplikacija, sukelianti rimtus kvėpavimo sutrikimus.
Ją gali sukelti kvėpavimo infekcija, nepalanki reakcija į vaistus ar kitus dirgiklius, tokius kaip fizinė ar emocinė įtampa. Provokatorius ne visada žinomas.
Jei sergate miastenija, gydymo plano laikymasis gali padėti sumažinti miasteninės krizės riziką. Tai gali apimti vaistų vartojimą pagal gydytojo nurodymus, galimų provokatorių valdymą ir kitus gydymo metodus.
Miasteninė krizė yra medicininė ekstremali situacija. Nedelsdami kreipkitės į pagalbą, jei patiriate kvėpavimo sunkumų arba kitus miasteninės krizės simptomus.
Page updated
Google Sites
Report abuse